Sveikata

sveikatos atmintinė du

Jeigu kuris nors iš aukščiau paminėtų teiginių yra tinkamas apibūdinti Jūsų sveikatą, rekomenduojame dėl dalyvavimo „Danske Bank Vilniaus maratone“ pasikonsultuoti su savo šeimos arba sporto gydytoju. Ypač rekomenduojame gydytojų konsultacijas ir diagnostinius tyrimus tiems, kurie ketina įveikti ilgiausias (42,195 km bei 21,098 km) distancijas. 
*Jūs neprivalote „Danske Bank Vilniaus maratono“ organizatoriams pateikti sveikatos patikros išrašo.
* Sveikatos atmintinė yra sukurta tik tam, kad Jūs atidžiau įsivertintumėte savo sveikatos būklę bei pajėgumą dalyvauti „Danske Bank Vilniaus maratone“.
*„Danske Bank Vilniaus maratono“ sveikatos atmintinė sudaryta bendradarbiaujant su oficialiu medicinos paslaugų partneriu „Kardiolitos“ klinikomis bei remiantis tarptautine maratonų patirtimi.

Maratonas yra net 42,195 kilometrų bėgimo trasa, kuri pareikalaus iš jūsų tiek fizinio, tiek psichologinio pasiruošimo. Jeigu turite sveikatos sutrikimų arba varžybų dieną jaučiatės prastai, startuoti neturėtumėte. Net peršalimas ar menkas skausmas gali signalizuoti, kad ryžtis įveikti bėgimo trasą jums gali būti per daug pavojinga. Jeigu nesate užtikrinti ar galite dalyvauti, rekomenduojame pasikonsultuoti su gydytojais.

Svarbi informacija prieš „Danske Bank Vilniaus maratoną“

Su gydytoju būtina pasikonsultuoti ir pasidaryti sveikatos tyrimus jeigu:

  • vartojate vaistus nuo aukšto spaudimo, taip pat vaistus, kurie skystina kraują arba bet kokius kitus medikamentus
  • turite širdies ydų, skundžiatės širdies ritmo sutrikimais, sergate ar esate sirgę miokardo ligomis, epilepsija, ar kita panašia liga

 Rekomenduojame gerai apgalvoti savo dalyvavimą renginyje, jeigu:

  • varžybų dieną oro temperatūra labai aukšta. Bėgimas pareikalaus daugiau jėgų, ypač jeigu esate susidūrę su aukščiau paminėtomis ligomis.
  • savaitę prieš „Danske Bank Vilniaus maratoną“ sirgote virusine liga, jums pakilo temperatūra, pradėjote jausti raumenų skausmą arba vartojote antibiotikus. Šie faktoriai pažeidžia kūno apsaugą ir ląstelės per tokį trumpą laiko tarpą nespėja atsinaujinti, kad galėtų susidoroti su dideliu fiziniu krūviu.
  • varžybų dieną jaučiate peršalimo simptomus: jums skauda gerklę, jaučiate silpnumą.
  • susižeidėte čiurną, jums skauda achilo sausgyslę, ištino ar skauda kelius

Pasiruošimas dieną prieš maratoną:

  • užpildykite antrąją savo bėgimo numerio pusę: įrašykite savo vardą, pavardę, telefono numerį, svarbią informaciją apie ligas bei vartojamus medikamentus
  • pasistenkite valgyti maistą, kuris turi daug energijos teikiančių angliavandenių
  • gerkite daug skysčių. Bėgikai kartais tai pamiršta – ypač tuomet, kai varžybos vyksta kitame mieste ir iki jų tenka ilgai keliauti.
  • jeigu maratonas prasideda anksti ryte, iš vakaro nevalgykite vėlai, kad kūnas spėtų suvirškinti maistą ir geriau išsimiegotumėte
  • nusikirpkite kojų nagus bei atgaivinkite kojas

Varžybų dieną:

  • nesukelkite savo organizmui šoko maistu, kurio nevartojate įprastai. Pasistiprinkite bei išgerkite tinkamą kiekį skysčių
  • šlaunis bei žąstus pasitepkite kremu, specialiu tepalu ar vazelinu, kad apsaugotumėte nuo suskeldėjimo ir nutrynimų
  • krūtinės spenelius užklijuokite medicinine juostele
  • jeigu jums greitai atsiranda pūslės, užsiklijuokite specialius pleistrus lengviausiai pažeidžiamose vietose, kad išvengtumėte jų atsiradimo
  • jeigu jaučiate didelį jaudulį, prigulkite ant suoliuko, giliai kvėpuokite. Galite pasiklausyti muzikos arba pabendrauti su kitais dalyviais.

Svarbu vartoti skysčius

Varžybų metu prarasite daug skysčių, todėl pradėkite gerti likus dar keletui valandų iki bėgimo starto. Varžybose gaivinkitės tuomet, kai jausite troškulį. Rekomenduojame išgerti vieną ar du puodelius kiekviename iš gaivinimosi punktų, kuriuose rasite tiek vandens, tiek izotoninių gėrimų. Venkite didelių paprasto vandens kiekių – per didelė hidratacija gali būti pavojinga.

Maratono metu žmogaus kūnui reikia maždaug 3 litrų skysčių. Varžybose, kurios trunka ilgiau nei 4 valandas šiltomis oro sąlygomis, reikia vartoti ir mineralų papildus.

Saugokite savo jėgas

Varžybų pradžioje nepersistenkite bėgdami dideliu, sau neįprastu greičiu, pajuskite jums tinkamą tempą. Jeigu palaikyti pastovų tempą būna sunku, bėkite kartu su laiko vedliais. Pasirūpinkite kepure ar kita apsauga nuo saulės, jei to reikalauja esamos oro sąlygos. Jeigu pavargsite, sulėtinkite tempą ir saugokite jėgas iki pat finišo. Prisiminkite, kad pasitraukimas iš varžybų pervargus ar susižeidus nėra gėdingas. Blogai pasijutus kreipkitės į bet kurį medicinos punktą arba medicinos savanorius trasoje, kurie suteiks jums reikiamą pagalbą ir prireikus iškvies greitosios pagalbos medikus.

Svarbiausia, mėgaukitės varžybomis net tokiu atveju, jeigu dalyvauti negalite. Stebėkite jas ir palaikykite kitus bėgikus. Jūsų sveikata yra svarbiausia!