Ruošdamiesi jau dvyliktam „Danske Bank Vilniaus maratonui“, organizatoriai drąsiai tvirtina – bėga visi! Štai „Pix Studija“ vadovė bei dviejų žavių dvynukių mama Eglė Žiūkaitė kiekvieną rytą keliasi 5.30 val. ne tam, kad pabaigtų nespėtus darbus ar sutvarkytų namus, o tam kad pabūtų tik su savimi ir… pabėgiotų. Eglė sako, kad bėgiojimas tai būdas tą laisvą valandą dienoje skirti tik savo malonumui ir būti ne mama, ne vadove, o tiesiog savimi.

– Jūsų Facebook paskyroje gausu bundančios gamtos nuotraukų, ar ta kolekcija gimė iš ankstyvų rytinių pasibėgiojimų?

– Tikrai taip! Rytinė gamta man yra pati gražiausia: šalnos, rūkas, kylanti saulė… Žmonės daug ką pramiega (šypsosi). Juokingiausia būna, kuomet bėgioju ankstyvą šeštadienio rytą mieste ir sutinku žmones, kuriems penktadienis dar yra nesibaigęs, tuomet susimojuojam ir tyliai mintyse pagalvoju: kaip gerai, kad aš jau žvali, išsimiegojus ir turiu visa savaitgalį prieš akis!

O šiaip man bėgiojant saulėtekiai yra pats gražiausias vaizdas, tokias nuotraukas drąsiai galėčiau dėti ant knygos viršelio. Tikrai kiekvienam žmogui patarčiau bent vieną rytą pabandyti atsibusti kartu su saulės patekėjimu, ne vien dėl vaizdų, bet ir dėl savijautos. O ir diena tuomet tampa daug ilgesnė.

– Kiek laiko jau aktyviai sportuojate?

– Visada buvau aktyvi, tačiau, kaip mano bėgiojimo programėlė rodo, jau bėgioju pusantrų metų. Iš pradžių buvo sunku, pasiduodavau jau po kilometro, tačiau pratimai, krūvio didinimas bei tikslo iškėlimas padėjo pasiekti man  gana aukštus rezultatus. Džiaugiuosi savo dabartiniais rezultatais, pavyzdžiui, šių metų „Danske Bank Vilniaus maratone“ jau planuoju bėgti „Magne B6 10 kilometrų trasa“.

– O kur treniruojatės – vien gamtoje ar ir sporto salėje ant bėgimo takelio?

– Oi ne! Tiesą sakant nemėgstu bėgimo takelių… Tiesiog ant jų negaliu susikaupti, pajusti savo kūno ir pabūti su savimi. Prie takelių visada būna pritaisyti televizoriaus ekranai, kad nukreiptum savo dėmesį nuo bėgiojimo proceso bei kuo greičiau priverstinai pabaigtum distanciją. Aš to nesuprantu, tai tas pats lyg valgyti puikų gurmanišką patiekalą žiūrint televizorių – tuomet nesusikoncentruoji į skonį ir nieko nejauti. Sportuojant lygiai tas pats – tu tiesiog neįsiklausai į savo kūną ir nejauti pulso. Žinoma, yra puiku tai, jog žmonės bėgioja ir ant takelių, tačiau aš bėgioju ne tam, kad deginčiau kalorijas, o tam, kad išvalyčiau savo mintis ir pamedituočiau. Galų gale tam, kad pabūčiau tik su savimi ir sau. Aš bėgiodama net muzikos neklausau: taip kiekviena diena pilna triukšmo, informacijos, garsų, tad tos valandos kuomet būni tik sau yra ypatingos.

Aš nesportuoju priverstinai, tiesiog kūnas pats pajaučia kada jam reikia fizinio aktyvumo, bet dažniausiai išeinu pabėgioti apie tris kartus per savaitę. Iš tikro jausmas po sporto irgi yra ypatingas, nors ir tenka keltis anksti ryte, tačiau po to visą dieną esu energinga, lengva, geros nuotaikos bei suspėju atlikti visus darbus, o dar ir lieka laisvas vakaras, kurį galiu skirti savo mergaitėms.

– Šių metų „Danske Bank Vilniaus maratono“ šūkis „Tavo Didžiausias Bėgimas“. Koks yra jūsų bėgimas?

– Na, asmeninio bėgimo, link kur judu neatskleisiu, tačiau šiuo metu bėgu link didesnių distancijų.

Mindaugo Žiuko nuotr.

„Danske Bank Vilniaus maratonas“: bėga visi!